- gaivėtis
- gaivė́tis vksm. Núovoka gaivė́jasi.
.
.
gaivėtis — gaivėtis, ėjasi, ėjosi DŽ, gaivėtis, ėjasi, ėjosi darytis gaivesniam, atsigauti: Vėsesniu ir ūkanotu oru ir vėl gaivėjasi žemės žolelės Žem. Gaivėjos gaivėjos, kol atsigavo Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
atgaivėti — intr., atgaĩvėti Š atsigauti, pasidaryti gaivesniam: Pabudo truputį atgaivėjęs sp. | refl.: Kiek atsigaivėjęs papasakojo savo atsitikimą LzP. Atsigaivėjo širdis nuo šviežaus oro J. Išvilkom aną iš žmonių grūsties, ana pamažele atsigaivėjo KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
gaivėjimasis — sm. → gaivėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
vėdenti — vėdenti, ẽna, ẽno tr. 1. LKKVII195, Slk žr. vėdinti 2: Nevėdẽna nieko, tai ir supūva ČrP. Senas žydas sėdi an krėslo ir vėdẽna pinigus (ps.) Tvr. Uodegą [pakėlęs] vėdẽna (juok.) Ds. | refl. prk.: Kam juos (pinigus) pūdyt namie, par mum tai… … Dictionary of the Lithuanian Language